Kokios yra skirtingų formų anti{0}}veržlės?

Įprastos atpalaiduojančių veržlių{0} formos ir tipai

Šešiakampė: labiausiai paplitusi standartinė forma; apima šešiakampes flanšines veržles,{0}}sunkias šešiakampes veržles ir kt. Kai kurie variantai savaime-užsifiksuoja dėl užspaudimo arba konstrukcinės deformacijos.

 

12-Taškinis flanšas: turi dvylika kontaktinių paviršių ir integruotą flanšo pagrindą, kuris padidina laikančiojo paviršiaus plotą; dažnai naudojamas sudėtingose ​​srityse, kurioms reikalingas didelis atsparumas atsipalaidavimui.

 

Sulenkta-Apykaklė: veržlės kaklelis įlenktas į vidų; savaiminis-užrakinimas pasiekiamas sukuriant trinties jėgą per plastines deformacijas.

 

„Spiralock“ (pleištinis{0}}užraktas): vidinių sriegių šaknyje yra 30 laipsnių pleišto{2}}formos rampa. Nors vizualiai panaši į standartinę šešiakampę veržlę, jos unikali sriegio geometrija žymiai pagerina atsparumą -atsipalaidavimui.

 

Nailono įdėklas: viename veržlės gale įdėtas nailoninis žiedas; priveržus nailonas deformuojasi ir sukuria radialinę suspaudimo jėgą.

 

Ekscentrinė konstrukcija: susideda iš dviejų ekscentriškai sujungtų veržlių -vienos išgaubtos ir vienos įgaubtos-, kurios kartu sukuria pleištinį-užfiksuojantį anti-atsipalaidavimo mechanizmą.

 

Išpjova: turi radialinius plyšius, esančius veržlės apačioje arba viršuje; sukurtas naudoti kartu su kaiščiu, kuris sudaro mechaninę anti{0}}atsipalaidavimo struktūrą.

 

Dvigubas-sudėtas savaiminis-užraktas: sudarytas iš poros dantytų poveržlių, kurios sukuria anti-atsipalaidavimo jėgą per pleištą.