Anti{0}}veržlių atpalaidavimo principas

Pagrindinis savaime{0}}užsifiksuojančios veržlės principas yra tai, kad naudojamos specifinės konstrukcijos arba medžiagos savybės, kad veržlė savaime neatsipalaiduotų vibracijos ar smūgio sąlygomis, taip užtikrinant jungties patikimumą. Jo techninis įgyvendinimas visų pirma priklauso nuo šių trijų mechanizmų:

 

Mechaninis fiksavimo tipas: Šis metodas padidina atsparumą trinčiai per specialias konstrukcijas, esančias veržlės viduje arba išorėje (pvz., nailoninius įdėklus arba metalinius spyruoklinius elementus). Pavyzdžiui, nailoninėje-insert savaime-užsifiksuojančioje veržlėje nailoninis žiedas suspaudžiamas ir deformuojamas veržiant; ši deformacija užpildo tarpus tarp sriegių ir sukuria priešpriešinę-priešingumo jėgą. Atvirkščiai, metalinio -spyruoklinio- tipo elementas apsaugo nuo atsipalaidavimo naudojant elastingus komponentus, kurie spaudžia sriegių šonus.

 

Trinties-didinimo tipas: šiuo metodu naudojama dviguba veržlės konfigūracija (pvz., plonos veržlės ir storos veržlės derinys) arba specializuota sriegio konstrukcija (pvz., savaime-užsifiksuojantys sriegiai), kad būtų atsparus vibracijai padidinant kontaktinių paviršių trinties koeficientą. Dviguboje -veržlių sistemoje viršutinė veržlė taiko išankstinės apkrovos jėgą apatinei veržlei, užtikrindama, kad srieginė jungtis būtų nuolat suspaudžiama ir taip neleidžiama atsilaisvinti.

 

Cheminio sujungimo tipas: kai kurių savaime{0}}užsifiksuojančių veržlių sriegiai yra padengti anaerobiniais klijais; Priveržus, klijai sukietėja ir užpildo sriegio tarpus ir sukuria nuolatinį sukibimą. Šis tipas tinka naudoti, kai išmontuojama retai, nors nuėmus veržlę, klijus reikia užtepti iš naujo.